Apleidau visai jau šį blog'ą... matyt tiesiog nebėra laiko...
Šį pusmetį jau nepergyvenu tiek dėl moklsų, vistiek niekas nuo to nepasikeis... pusmetis pilnas bendravimo, fiestų ir šiek tiek universiteto... ir kai mažiau universiteto - mažiau ir streso, ir liūdesio, ir daugiau pasitikėjimo savim, ir meilės gyvenimui, na o gal ir dėl to jog atsirado tinkamas žmogus šalia, kurio taip trūko.
Nedaug laiko liko čia, todėl reikia skubėt sugerti visą gėrį, kuris dar čia galimas, o jo nusimato tikrai dar daug :)
Paskutinis ir pats svarbiausias farmakologijos egzaminas jau tuoj, skubu ruoštis, nors ir nežinia ar sugebėsiu išlaikyt. Ir nesvarbu, pavargau nervintis dėl to. Nusispjaut. Kartosiu kursą - tai kartosiu, nekartosiu - nekartosiu. Koks skirtumas? Šiaip, iš tikrųjų, dar norėčiau pabūti ilgiau studentiško gyvenimo sūkury. Neskubu susirasti rutiniško darbo laboratorijoj ar vaistinėj, kol nesugalvojau ką iš tikro norėčiau veikti gyvenime.
Tai tiek :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą